Prieš kelis metus važiavau Londono metro ir skaičiau „Stylist“ žurnalą. Jame buvo aprašomas produktyvumo darbe tyrimas, kurio metu buvo lyginamos prancūzės ir anglės moterys. Tuo metu pati dirbau itin madingoje PR agentūroje, o produktyvumas buvo mūsų svarbiausias tikslas. Savaitėje turėdavome 5 dienas, bet nebūtinai tik 5 klientus. Jei galėjai „sugrūsti“ 7 ar net 8 – valio! Kuo daugiau klientų, tuo daugiau pinigų. Tik dienų, deja, nepadaugėdavo.
Kaip ir žurnale aprašomi darbo Anglijoje užkulisiai, taip ir realybė nežadėjo nieko gero: mes valgydavome prie ekranų, neatsitraukusios nuo darbų, viena ranka rašydamos laišką, kita kąsdamos sumuštinį.
O prancūzės? Pasirodo kultūriškai jos pietums skirdavo visą valandą, kurią leisdavo toli nuo darbo stalo – kavinėje, ne tik valgydamos pietus ir bendraudamos, bet kartais dar net ir taurę vyno išgerdamos!
Na, o kurių darbo rezultatai po metus laiko trukusio tyrimo pasirodė našesni ir produktyvesni? Turbūt net nereikia sakyti, kad prancūzių 
Kažkuriai mano darboholikės daliai sunku tuo patikėti. Nors logiška! Aišku, kad atsitraukus nuo darbų bus lengviau juos pamatyti „naujomis“ akimis ir priimti strateginius sprendimus. Jei to nedarome (ir aš ne išimtis), pradedame reaguoti į situacijas maždaug: PANIKA! KĄ DAROM? GREITAI KĄ NORS SUGALVOJAM! Ir nors daug padarom, smegenims atrodo, kad dirbam ir kontroliuojam situaciją išties ramiai, karts nuo karto (maždaug kartą per dieną pietų metu) atsitraukus galima dirbti gerokai tikslingiau.
Bėda, kad mes, kaip sako psichoterapeutas E. Laurinaitis, nesame įpratę prie 8 valandų taisyklės (minėjau ją praeitame laiške ir nuolat apie ją galvoju): 8 valandos miegui, 8 darbui, 8 laisvalaikiui. Kažkada įtikėjome, kad daugiau reiškia geriau, ar saugiau, gal net produktyviau, o dabar tuščiais energijos bakais toliau taškom save, kad tik daugiau nuveiktume.
Aš šiuo metu bandau save perauklėti. Komanda dėlioja mėnesių planus į priekį, kelia tikslus, o aš klausiu savęs: kur įdėta mano energija būtų pati tikslingiausia? Ko aš galiu nebedaryti? O ko reikėtų daryti daugiau? Kur kviečia širdis (man tai klubo turinio bei bendruomenės kūrimas ir rašymas), o kurias užduotis aš jau išaugau? Kartais gyvenime ateina laikas pasidaryti savo pačios inspekciją ir nors atsisakyti tam tikrų užduočių atrodo neįmanoma (pavyzdžiui, man nebesirūpinti marketingu ir tas užduotis perduoti kitam žmogui), ilgainiui tai ne tik įmanoma – tai būtina. Kitaip užstrigsime vienoje vietoje, nebūsime motyvuotos ir užsisuksime perdegimo rate – darydamos senas užduotis jausime nuobodulį ir ieškosime naujų veiklų norėdamos jį įveikti. Tik laikas joms, deja, bus skolintas iš 8 miego ar laisvalaikio valandų. O ką tu jauti, kad atėjo laikas keisti? Ko atsisakyti ir ką pradėti?
Juk mūsų energija yra pats brangiausias resursas. Kur ją investuoji? Ar tau vis dar įdomu?
Lauksiu tavo minčių!
