Už perdegimo slypi daug daugiau nei nuovargis. Pokalbis apie žmogaus vidų su Kamile Gudmonaite
Kamilė Gudmonaitė - Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovė, viena perspektyviausių režisierių, Kamanių Šilelis vokalas ir tekstų kūrėja, magistro ir bakalauro studentė (vienu metu!). Kamilės kažkada pasakyta frazė: „mes slepiamės už nuolatinio darymo, lyg tai padėtų mums būti laimingiems" labai tinka šios perdegimo programos startui.
Pokalbyje neriam dar giliau - o kas yra už to noro būti laimingiems? Kodėl bet kokia kaina savo paskutiniais resursų lašais „perkame" (viskas turi savo kainą) pasiekimus (nes tada bus už ką mus mylėti)? Kokie vidiniai mechanizmai mus ragina neklausyti savęs, nepaisyti savo ribų ir vis lėkt, lėkt, lėkt į priekį. Pokalbio pradžioje Kamilė prisipažino: nežinau, ar esu geriausias žmogus šiam pokalbiui, nes darau tikrai daug ir kartais labai labai priartėju ar net praplėčiu savo galimybių ribas. Pokalbio pabaigoje tapo aišku - ji vienas geriausių žmonių šiai temai.
Per paskutinius 5 metus Kamilė nė karto nebuvo rimtai perdegusi. Pavargusi - taip. Nelaiminga, išsunkta norinti viską mesti - ne. Ir būtent apie tai šis pokalbis: kaip pasiekti didelių tikslų, turėti ambicijų, žinoma, kartais pavargti, bet išmokti nenualinti savęs. Neriam gilyn į žmogaus pasąmonės kodus, kurie netarnauja ir jei jų nepažinsim, kaip tie rožiniai duracel triušiukai lėksim į priekį, kol baigsis batarkė. Menas - išmokti save vis pakrauti ir užuot varius ant tuščio, su pilna jėga lėkt į savo svajonių darbus.